Šiais mokslo metais perskaitėme Anos Frank dienoraštį ir kaip tik atsirado galimybė pamatyti pagal jį pastatytą spektaklį. Buvo labai įdomu palyginti knygą ir vaidinimą. Perskaičius Anos dienoraštį supratau, kad ji labai mylėjo tėtį, o su mama nelabai gerai sutarė, būtent tai ir pamačiau keliose spektaklio scenose. Žiūrėdama spektaklį supratau, kaip sunku aštuoniems žmonėms dvejus metus slapstytis mažoje palėpėje, kai visą dieną negalima nei vaikščioti, nei kalbėti. Galima net išprotėti, juk sunku išsidėti vienoje vietoje 5 minutes, o ką jau kalbėt apie visą dieną?!
Labiausiai man patiko aktorė, kuri vaidino Aną, ji puikiai atliko savo vaidmenį. Labai patiko režisūrinis sprendimas spektaklio metu panaudoti šiurpius radijo garsus, batų sieną. Visa tai padėjo labiau įsijausti į spektaklį, suvokti to laikotarpio baisumus.
Maloniai nustebino vienas iš spektaklio režisierių, aš jį labiau žinau pravarde Zylė. Smagu, kad šis žmogus galėjo pastatyti tokį jautrų spektaklį.
Labai dėkoju Jadvygos Juškytės fondui už suteiktą galimybę pamatyti žydų gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metu.
Emilija, 8 kl.
Kovo 19-ąją dieną buvau spektaklyje „Kai žmonės vaidino Dievą“. Šio spektaklio režisierius yra Marius Mačiulis, aktorius, kuris man labai patinka.
Jau pats spektaklio pavadinimas priverčia susimąstyti, kodėl jis taip pavadintas. „Kai žmonės vaidino Dievą“ reiškia, kad vokiečiai ir Hitleris nuspręsdavo, kurie žmonės gali gyventi, o kurie ne. <....>.
Man labai patiko visi aktoriai, ypač aktorė vaidinusi Aną.
Spektaklio metu pasigirsdavo labai garsiai rėkiančio Hitlerio, lėktuvų garsų įrašai, tuomet būdavo net baugu, tačiau nuo to buvo dar įdomiau.
Man šis spektaklis labai patiko, norėčiau pamatyti ir kitus spektaklius apie Aną Frank.
Džiugas. 8 kl.
Kol nebuvau mačiusi spektaklio, netikėjau, kad spektaklio režisieriui Mariui Mačiuliui pavyko pastatyti tokį puikų spektaklį, pritraukusį daugybę įvairaus amžiaus žmonių.<...>
Ana man atrodė labai stipri, į gyvenimą visada žvelgė su didžiuliu optimizmu – ji tikėjo, kad viskas baigsis laimingai.
Spektaklis man labai patiko, jis iš tiesų sujaudina ir priverčia susimąstyti apie tai, kokį brangų lobį šiais laikais turime – LAISVĘ.
Sigutė 8 kl.
Man šis spektaklis labai patiko. Mane nustebino, tai, kad žmonės buvo tokie kantrūs, jog net du metus nebuvo niekur išėję iš savo slėptuvės, kad jie vis turėjo viltį, aš jų vietoje iškart prarasčiau viltį.
O labiausiai mane nustebino tai, kad net tokiu metu meilė yra įmanoma.
Rokas K.
Buvau skaičiusi ištraukas iš Anos Frank dienoraščio, todėl labai laukiau šio spektaklio. Ir jis išties buvo labai įdomus. <...>.
Man įsiminė vieta, kai vieną vakarą Ana paklausė, ką jie veiktų, jei juos išvaduotų. Visi pradėjo vardinti tokius dalykus, kaip išgerti puodelį kavos, pažiūrėti filmą, o Ana pasakė: „Aš norėčiau grįžti į mokyklą ir tikiuosi, kad į mane žiūrėtų kaip į paprastą mergaitę, o ne tik kaip į žydaitę“.
Iš visų herojų man labiausiai ir patiko Ana . Ji visada išliko optimistė, mokėjo visus pralinksminti. <...>.
Spektaklio pabaiga mane nuliūdino ir sugraudino. Ypač pasidaro liūdna, kai pagalvoji, kad taip vyko realiame gyvenime.
Labai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie to, kad mes, mokiniai, pamatytumėm šį spektaklį.
Evelina K., 10 kl.
Šis spektaklis man paliko didelį įspūdį. Tikrai likau sužavėta ir su mielu noru dar daug kartų pažiūrėčiau šį spektaklį.
Odeta A., 10 kl.
<...> labiausiai mane sukrėtė spektaklio pabaiga, tad buvo sunku sulaikyti riedančias ašaras. Labai norėčiau dar kartą pažiūrėti šį spektaklį
Simona Š.,10 kl.
Dėkoju Jadvygos Juškytės fondui už dosnumą ir suteiktą galimybę mums, kaimo vaikams, lankytis kultūriniuose renginiuose. Tikiuosi, kad šis fondas dar ilgai ilgai gyvuos.
