Gražų, bet nelabai šiltą gruodžio 6-osios rytą Jadvygos Juškytės fondo dėka pradinių klasių mokiniai ir jų mokytojos lankėmės Kaune ir Raudondvaryje. Kaune vaikai pamatė pagrindinę miesto eglę. Raudondvaryje apžiūrėjome įspūdingai papuoštą prakartėlę, gėrėjomės gražia ir įdomia vidine dvaro aikšte. Pasistiprinę ir sušilę cukrainėje, skubėjome stebėti spektaklį „Kakė Makė“.
Vaikams spektaklis labai patiko, o patį didžiausią įspūdį jiems paliko dvaro aikštėje papuošta moliūgo formos karieta ir du ją traukiantys arkliai.
Mokiniai ir mokytojos dėkingi Jadvygos Juškytės fondui už pilną įspūdžių dieną, praleistą Kaune ir Raudondvario pilyje.
Vida Matkuvienė, pradinių klasių mokytoja
Muzikinė rudens mozaika
Gruodžio 8 d. mūsų mokykloje vyko neįprasta pamoka – koncertas „Muzikinė rudens mozaika“. Pamoką vedė viešnios iš Vilniaus. Fortepijonu skambino L. Vaitkuvienė, smuiku griežė R. Švėgždaitė, o gražiausias dainas ir arijas dainavo N. Krauter. Labai nustebome išgirdę, kaip mūsų mokyklos salėje be jokių garsiakalbių skamba operos solistės balsas. Koncertas visiems labai patiko, jo metu mokiniai pademonstravo savo žinias ir bandė atspėti klausomo kūrinio pavadinimą.
Džiugu, kad kai kuriuos klasikos kūrinius mūsų mokiniai žinojo iš muzikos pamokų.
Kitą metą viešnios žadėjo vėl mus aplankyti.
2016 m. Rugsėjo pirmoji
Štai ir baigėsi margaspalvės vasaros atostogos, mokyklos varpelis vėl pakvietė visus mokinukus sugrįžti į savo mokyklėlę. Mokinių ir mokytojų pasveikinti su Rugsėjo pirmąja atvyko Jadvygos Juškytės fondo steigėjas Kastytis Vyšniauskas ir Pernaravos seniūnas Artūras Gustas. Šios gražios šventės metu atsisveikinome ir su ilgametėmis mūsų mokyklos mokytojomis: skyriaus vedėja Vitalija Sorokiene ir ikimokyklinukų mokytoja Nijole Sabašinskiene. Tradiciškai fondo vadovė Loreta Andrulienė pasveikino mažuosius mūsų mokyklos pirmokėlius ir jų mokytoją, įteikė jiems simbolines dovanėles. Ir svečiai, ir mokytojai pasveikino naująją skyriaus vedėją Ramunę Matulienę.
Šventės metu koncertavo mūsų mokyklos mokinukės ir viešnios iš Gėluvos bendruomenės, vadovaujamos mūsų mokyklos mokytojos Ritos Andriuškevičienės.
Birželio 1 d.
Užbaigiant mokslo metus vyresniųjų klasių mokiniams Jadvygos Juškytės fondas dovanojo išvyką į Anykščius.
Gegužės 31 d.
Užbaigiant mokslo metus Jadvygos Juškytės fondas jau penktą kartą apdovanojo mokinius už labai gerą ir gerą mokymąsi piniginiais prizais. Šį kartą šventėje negalėjo dalyvauti nei Jadvygos Juškytės fondo steigėjas Kastytis Vyšniauskas, nei fondo vadovė Loreta Andrulienė, tad mokiniams skirtus apdovanojimus įteikė Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriaus vedėja Vitalija Sorokienė.
Gegužės 8 d. vyresniųjų klasių mokiniai vyko į Kauno dramos teatrą žiūrėti spektaklio „Liūdnas Dievas“.
Mokinių atsiliepimai apie spektaklį
Man labiausiai patiko, kad spektaklyje buvo daug vaikų, dar patiko, kad daktaras labai švelniai bendravo su vaikais ir kartu su jais žaidė. Buvo baisu, kai barstė pelenus ir kai visi stovėjo už langų. O smagu buvo pamatyti įvairius aktorius: žinomus ir nelabai. Labai patiko, kai vaikai šoko valsą, o graudžiausia buvo, kai pasakė, kad nušovė berniuką.Visi aktoriai labai gerai vaidino, ypač man patiko mergaitė, kuri nedavė vienam berniukui medinio arkliuko.
Gabija R., 5 kl.
Man labai labai patiko spektaklis, nors šiek tiek buvo baisu, bet buvo ir tokių vietų, kur buvo labai juokinga. Įdomu buvo, kad vaidino pažįstami artistai, nustebino, kad tiek daug vaikų vaidino. Spektaklis vyko labai keistoje aplinkoje, o baisiausia buvo, kai išjungė šviesas ir vaikai ėjo pro langus. Dar norėčiau kartą pamatyti šį spektaklį, tikrai nenusibostų jį žiūrėti. Dėkoju Jadvygos Juškytės fondui už galimybę pamatyti šį spektaklį.
Greta K., 6 kl.
Spektaklis “Liūdnas Dievas” man labai patiko. Vaidino keli suaugę aktoriai ir daug vaikų. Labiausiai patiko, kai vienas vaikas, įbėgęs į virtuvę, pabėrė ant stalo paskutinius miltus, o daktaras žaidė su tuo vaiku ir miltais kaip su sniegu. Nustebino daktaras, kuris turėjo galimybę išsigelbėti, tačiau pasiliko su vaikais.
Gabija L., 7 kl.
Man patiko, kad ir vaikai, ir suaugę aktoriai vaidino labai tikroviškai.
Eimantas V., 8 kl.
Spektaklis ,,Liūdnas Dievas '' man patiko. Tai istorija apie žydus ir jų gyvenimą karo metu. Ypač sukrėtė vaikų gyvenimas . Jie turėjo išgyventi sunkiomis sąlygomis. Du šimtus vaikų prižiūrėjo keli žmonės, kurie turėjo viskuo pasirūpinti ir bejėgius vaikus apsaugoti. Labai skaudi ir liūdna istorijos pabaiga, kuri sukrečia mus visus praėjus septyniems dešimtmečiams.
Arnas, 5 kl.
Spektaklis ‚Liūdnas Dievas“ man labai patiko, buvo įdomu žiūrėti, bet buvo liūdna, kai juos visus iš vaikų namų perkėlė į getą ir kad juos visus sudegino. Spektaklis buvo labai labai įdomus.
Roberta A., 6 kl.
Nors spektaklis buvo liūdnas, bet man labai patiko.
Kajus, 6 kl.
Spektaklis „Liūdnas Dievas“ buvo nelinksmas, vaikai gyveno skurdžiai, vargingai, neturėjo nei gražių rūbų, nei naujų batų, nei minkštų lovų. Graudu buvo, kai jie turėjo vykti į getą, kai numirė vieno berniuko mama, o jis dar galvojo, kad ji sugrįš, todėl nenorėjo nusikirpti plaukų, kad mama galėtų jį pažinti. Man labiausiai patiko, kad spektaklyje vaidino maži vaikai.Vaidinimas taip patiko, kad galėčiau važiuoti 100 kartų.
Gabija P., 6 kl.
Man labai daktaras, kuris žaisdavo su vaikais, patiko, kaip jis slėpė nuo vaikų, kad jie neturi, ką valgyti.
Jaunius K., 6 kl.
Man labiausiai patiko daktaras, nes jis labai rūpinosi vaikas .Buvo labai baisu, kai barstė pelenus, mokytoja pasakė, kad ten pelenai, nors aš galvojau, kad ten pūga.Visi veikėjai vaidino labai šauniai. Buvo įdomu iš arti pamatyti Rudokienę. Labai glumino, kad viskas, ką rodė spektaklyje, vyko iš tiesų ir kitiems žmonėms teko tai patirti, o mes gyvename be rūpesčių, galime nusipirkti ką norime,valgyti ką norime, daryti ką norime.... O juos žudė, naikino ir jiems teko iškęsti didžiulį skausmą - draugų mirtis.
Skaiva B., 5 kl.
Spektaklis man labai patiko, nes visi gerai vaidino. Įsimintiniausia buvo, kai juos visus iškrausto iš tų namų ir kai šoka valsą.
Edvinas G., 6 kl.
Išvyka į Kauną
Kovo 17 d. 5 – 8 klasių mokiniai vyko į Kauną. Apsilankėme Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, o po to žiūrėjome Vilniaus kamerinio teatro spektaklį „Kai žmonės vaidino Dievą“.
Muziejaus darbuotojos supažindino su muziejaus istorija, sužinojome, kad tai vienas seniausių muziejų nepriklausomoje Lietuvoje, įkurtas 1922 metais. Apžiūrėjome muziejaus įkūrėjo Vinco Ruzgo memorialinį kambarį, parodą „XVII–XX a. švietėjai dailėje“, džiaugėmės dailininkų darbuose įamžintais mums gerais žinomais švietėjais: Simonu Daukantu, Jonu Jablonskiu, Gabriele Petkevičaite-Bite ir kt. Salėje, skirtoje Lietuvos ir išeivijos švietimo raidai 1940-1990 m., matėme to meto mokyklos istoriją: vadovėlius, sąsiuvinius, uniformas ir t.t., pasėdėjome senuosiuose mokykliniuose suoluose. Na, bet įdomiausia buvo dalyvauti edukacinėje pamokėlėje „Daraktorinė 19 a. mokykla“. Pirmiausia buvom supažindinti su to meto mokymo ir rašymo priemonėmis, paskui visi, aprengti lininiais marškiniais, sėdėjome ant suolų, o daraktorius (Eismantas) mokė mus skaityti iš „Elementoriaus“, tuo tarpu atėjo knygnešys (Kajus), atnešė knygelių, tačiau, nespėjus dorai jomis pasidžiaugti, įsiveržė žandaras (Edvinas). Knygeles teko paslėpti, o daraktoriui aiškintis ir įrodinėti žandarui, kad nėra čia jokių knygų ir niekas čia nesimoko. Mokiniai pajuto daraktorinės mokyklos dvasią, o norintys pajausti to meto bausmes, dar paklūpėjo ir ant žirnių.
Išėję iš muziejaus skubėjome į „Girstučio“ kultūros centrą žiūrėti spektaklio, kuriam iš anksto ruošėmės. Kadangi spektaklis „Kai žmonės vaidino Dievą“ pastatytas pagal Anos Frank dienoraštį, visi perskaitėme šios knygas ištraukas, vėliau aptarėme kūrinį, padiskutavome, o kai kurie taip susidomėjo Anos istorija, kad net nusipirko ar pasiėmė iš bibliotekos skaityti visą knygą. Nors į spektaklį ėjome žinodami, kad linksma nebus, tačiau buvo visko:ir juoko, ir ašarų, tik nebuvo nė vieno abejingo Anos ir jos šeimos istorijai.
Už kelionę į Kauną dėkojame Josvainių gimnazijos direktoriui Ramūnui Zigmantavičiui, o už edukacinę pamokėlę ir galimybę pamatyti spektaklį – Tautinio atgimimo veikėjos Jadvygos Juškytės paramos fondui.
Švietimo muziejuje mes labai daug ką pamatėme ir išgirdome. Mums papasakojo apie uždraustą spaudą, slaptas mokyklas, daraktorius. Labai nustebino knygute, kurioje lietuviški žodžiai parašyti rusiškomis raidėmis. Žaidėme labai įdomų ir juokingą žaidimuką: persikėlėme į 19 a. ir buvome slaptosios mokyklos mokinai. Skaitėme, atėjus žandarui, slėpėme knygeles, turėjome progą ir ant žirnių paklūpėti. Paskui ėjome į salę, kur buvo daug spintelių, kurias atidarinėjome ir pamatėme, kad ten slepiasi daug įdomių dalykų. Kai skaičiau Anos Frank dienoraščio ištraukas, Aną įsivaizdavau visai kitaip nei pamačiau spektaklyje. Visas spektaklis labai patiko, bet labiausiai pabaiga, tie blyksniai su judėjimu. Spektaklis padarė labai didelį įspūdį.
Greta, 6 kl.
Švietimo istorijos muziejuje man labai patiko, smagu buvo rinkti sakinius ir atsakyti į juos sukamojoje lentoje, įdomu buvo susipažinti su įvairiais senoviniai daiktais. O slaptojoje mokykloje sužinojau daug naujo, teko net būti tos mokyklos mokine, labai keistai apsirengusia. Spektaklyje „Liūdnas Dievas“ viskas labai labai patiko.Ana buvo išdykus mergaitė, bet labai miela, o jos mama man nepatiko, nes ji labai nervinga, bet galima ir ją suprasti, juk tiek daug žmonių mažoje palėpėje, o ten ir triukšmauti negalima, ir valgyt nelabai yra ką. Tiesą sakant, aš ten neišgyvenčiau nei dienos, o jiems reikėjo išgyventi du metus, tiesiog siaubas. Aš apsiverkiau, nes buvo graudu ir baisu.Galvoje sukosi mintys – juk visa tai buvo tiesa. Į šį spektaklį važiuočiau daug daug kartų, nes tai pats geriausias, jausmingiausias, nuoširdžiausias ir liūdniausias spektaklis.
Vesta M., 6 kl.
Spektakly buvo visai kitaip nei skaitant knygą... šiurpi atmosfera, jis skaudus, liūdnas, baisokas. Man jis patiko, tik buvo šiurpesnis nei įsivaizdavau.
Viktoras, P.,7 kl.
Švietimo muziejuje mums daug pasakojo apie uždraustą spaudą, knygnešius, daraktorius ir kaip tuo metu vaikai mokėsi. Buvome salėje, kur mums leido atidarinėt spinteles, ten matėme daug įdomių mokymosi priemonių. Kitoje salėje apžiūrėjom Lietuvos švietimo pradininkų nuotraukas. Švietimo muziejuje labiausiai patiko būti slaptos mokyklos mokiniais, o spektaklyje „Kai žmonės vaidino Dievą“ man labiausiai patiko ir nustebino šviesų mirgėjimas. Aš nenorėčiau būti Anos vietoje.
Jaunius, K., 6 kl.
Prieš vykstant į spektaklį skaitėm Anos Frank dienoraščio ištraukas, man labai patiko Anos dienoraštis, todėl tikėjausi, kad patiks ir spektaklis. Spektaklyje buvo ir graudu, o kartais ir juokinga, jis man labai patiko, o didžiausią įspūdį padarė pabaiga, kai pradėjo mirguliuoti šviesos, reiškusios išdavystę. Man truputį buvo keista, kad Ana taip elgėsi su savo mama.
Lietuvos švietimo muziejuje labai patiko pamokėlė, kai skaitėme 19 a. knygeles ir labai patiko žandaro ir knygnešio kalbėjimas.
Roberta, A., 6 kl.
Man šis spektaklis labai patiko, o labiausiai Ana. Ji labai jauna, tačiau jai teko patirti daug skausmo ir daug liūdesio. Pati įdomiausia ir skaudžiausia vieta buvo, kai ją sučiupo, kai blyksėjo šviesos ir jie visi dėjo savo batus prie kitų batų...
Skaiva, B., 5 kl.
Švietimo muziejuje man labai patiko visokie padaryti darbeliai ir labai patiko, kai vaidinom slaptąją mokyklą, ypač tada, kai atėjo žandaras.
Spektaklyje labiausiai patiko Ana, tik pabaiga man buvo labai baisi. Man patiko ši kelionė, dar kartą norėčiau važiuoti.
Gabija P., 6 kl.
Man labai patiko spektaklis apie Aną Frank. Spektaklyje pamatėme protingos ir išmintingos sielos paauglę. Iš jos trumpo gyvenimo galime daug pasimokyti. Spektaklis paliko labai didelį įspūdį. Dabar skaitau Anos Frank „Dienoraštį“.
Arnas, R. 5 kl.
Švietimo muziejuje man patiko daiktai spintelėse, žmonių paveikslai ir visa programa. Man patiko senoviškai apsirengti ir mokytis daraktorinėje mokykloje. .
Man labai patiko spektaklis, patiko Ana ir jos tėtis, nes buvo jai labai geras, ne toks kaip mama, nes ji buvo labai griežta Anai. Man patiko, kaip Ana bendravo su Peteriu, ji parodė visai kitą savo pusę – švelniąją, gerąją. Patiko blyksniai spektaklio pabaigoje ir batų siena, kai visi nuo jos batus nuplėšinėjo.
Gabija R., 5 kl.
Labai patiko Švietimo muziejuje, nes galėjome persikelti į 19 a., būti vargšais vaikais ir mokytis slaptojoje mokykloje. Spektaklis taip pat labai patiko, jame pasakojama, kaip buvo sunku Anai slapstytis ir kaip ji kentėjo dėl to, kad nesutardavo su mama.
Renata P., 6 kl.
Spektaklyje „Kai žmonės vaidino Dievą“ buvo ir juokinga, ir liūdna. Labai baisu buvo, kai girdėjosi lėktuvų garsai ir Hitlerio balsas. Man labai skaudu, kad Ana turėjo tokia jauna mirti.
Modesta, B., 6 kl.
Švietimo muziejuje man patiko, kai mes vaidinom slaptąją mokyklą, buvo juokinga, kai Edvinas buvo žandaras, o Eismantas daraktorius, patiko ir Kajaus knygnešio vaidmuo. Manau, kad anksčiau vaikai labai sunkiai mokėsi, nenorėčiau rašyti ant tų lentelių, reikėtų nutrint...Nenorėčiau ir tokių drabužių dėvėt, man jie labai panašūs į maišus. Aš įsivaizduoju, kaip anksčiau buvo sunku slėpti knygas nuo žandarų, o tose knygelėse pastebėjau, kad buvo daug maldų ir labai keisti žodžiai,kai kurių žodžių, net nesupratau! Labai laukiau, kada važiuosim į spektaklį, nes labai norėjau jį pamatyt. Ana ir jos šeima ilgai slapstėsi, aš nebūčiau nei dviejų valandų ištvėręs. Spektaklyje labai viskas patiko, pradedant dekoracijomis, baigiant jų šokiu. O labiausiai iš veikėjų patiko Anos draugas, net pamiršau jo vardą. Patiko, kaip Ana ir jis bučiavos kartu, buvo miela. DĖKOJU, kad mane vežėtės, nes daug ką sužinojau apie uždraustą spaudą ir apie žydų naikinimą, gyvenime turbūt tokių žinių prireiks.
Egidijus M., 4 kl.
Vaidinimas buvo ilgas ir tai man labai patiko. Patiko viskas, o ypač įspūdinga buvo pabaiga, kai mirksėjo lempos. Nesitikėjau, kad bus taip įdomu.
Gabija, L., 7 kl.
Švietimo istorijos muziejuje su dideliu malonumu klausiausi apie žymiausius Lietuvos pedagogus, slaptojoje mokykloje teko suvaidinti daraktorių. Spektaklis „Kai žmonės vaidino Dievą“ man labai patiko, sužinojom, kas vyko, kai Hitleris naikino žydus. Labai patiko dekoracija – batų siena, simbolizuojanti žydų kančias ir mirtį, o labiausiai patiko, kai Peteris bučiavo Aną ir spektaklio pabaigoje mirksinčios šviesos. Už viską, ką pamačiau, dėkoju Jadvygos Juškytės fondui.
Pernaravoje pristatytas dokumentinis filmas iš ciklo „Vyrų šešėlyje“
Vasario 17 d. Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriuje buvo pristatytas dokumentinis filmas apie Pernaravoje gimusią ir gyvenusią pedagogę, visuomenininkę, tautinio atgimimo veikėją Jadvygą Juškytę.
Į filmo pristatymą susirinko visi, besidomintys šia iškilia asmenybe: mokiniai, mokytojai, pernaraviečiai, aplinkinių kaimų gyventojai, Pernaravos seniūnas Artūras Gustas, Kėdainių Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas, lituanistė Aldona Šležaitė, iš sostinės atvyko J. Juškytės giminaitis ir jos vardo paramos fondo steigėjas Kastytis Vyšniauskas, VU profesorė Virginija Jurėnienė ir filmo režisierius Justinas Lingys.
Režisierius papasakojo, jog kuria dokumentinių filmų ciklą „Vyrų šešėlyje“, kad galėtų priminti apie moteris, daug dirbusias Lietuvai, tačiau šiandien jau daugumai nežinomas, o apie J. Juškytę sužinojo kurdamas filmus apie G. Petkevičaitę - Bitę ir V. Kudirką. Pradėjo ja domėtis ir, pasak J. Lingio, tai moteris, labai daug nuveikusi Lietuvai, tačiau šiandien jau mažai kam žinoma, todėl jo, kaip režisieriaus, pareiga - prikelti ją iš užmaršties.
Profesorė V. Jurėnienė kalbėjo apie J. Juškytės nuveiktų darbų svarbą, ji pabrėžė, kad ne tik vyrai Lietuvoj valstybę kūrė, ne mažiau svarbios savo darbais ir moterys, viena iš jų – Jadvyga Juškytė.
Mokytoja ir Jadvygos Juškytės paramos fondo vadovė Loreta Andrulienė pasakojo apie J. Juškytės gyvenimą, jos pedagoginę ir literatūrinę veikla.
Filmo kūrėjų dėka apie Jadvygą Juškytę ir jos nuveiktus darbus galės sužinoti visi, kam brangi Lietuvos praeitis ir jos istorija.
Loreta Andrulienė, Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriaus lietuvių k. mokytoja
