Navigacija
2015 m. vasario 4 d.

Modestos Bieliauskaitės, 5 kl.



Viktoro Pacevičiaus, 6 kl.


Man spektaklyje patiko viskas, nebuvo nė vienos akimirkos neįdomios. Labai patiko, kai Nuomšikas saugojo Jaunutį ir kai jie buvo kalnuose.
Ačiū, kad galėjau pamatyti spektaklį.


Roberta, 5 kl.


Spektaklis man patiko, buvo įdomu žiūrėti, kaip Nuomšikai miega, sportuoja, valgo, dirba, neša ir atiduoda pinigus. Įdomu buvo, kaip iš dangaus nusileidžia dėžė, o gal bankas. Labai patiko visi tie piešiniai, sienos akmenys. Buvo labai įdomūs jų šešėliai baltame fone. Tik pačioje pabaigoje labai nepatiko, kai žodį paminėjo vieną negražų, bet taip viskas buvo šaunu, gražu, juokingi aktoriai.
Spektaklis buvo gražus, norėčiau dar sykį nuvažiuoti į teatrą.


Laurynas, 6 kl.


Man šis spektaklis labai labai patiko, bet labiausiai patiko Nuomšikai. Jie turėjo daryti tai, ką jiems liepdavo.


Vesta, 5 kl.


Man labai patiko viskas: nuo pradžios iki pabaigos. Norėčiau pamatyti dar daugiau spektaklių.


Gabija P., 5 kl.


Ši išvyka man labai patiko, nes matėme spektaklį „Iš Nuomšiko gyvenimo“. Jis buvo labai įdomus, dar niekad nemačiau tokio gražaus spektaklio. Aš manau, kad dar nuvažiuosiu į panašų spektaklį.


Linas, 6 kl.


Vasario 4 d. važiavom į Panevėžį žiūrėti spektaklio „Iš Nuomšiko gyvenimo“. Mus pasodino pirmoje eilėje. Visas spektaklis truko pusantros valandos. Man labiausiai patiko, kai atėjo hipis į sceną ir pradėjo dainuoti, tada mes visi linksmai juokėmės. Pabaigoje Nuomšiką įsivaikino ir tada jis buvo labai laimingas.


Žydronė, 6 kl.


Man šitas vaidinimas labai patiko. Buvo įdomu žiūrėti, kaip jis pastatytas, ar viskas pagal knygą, ar ne. Daugiausia viskas buvo taip, kaip knygoje.
Tikiuosi, kad ir kitiems mano draugams vaidinimas patiko.


Donatas, 7 kl.


Man šis spektaklis patiko, nes jis parodo mūsų gyvenimą, ką mes veikiam, labai patiko, kad buvo įterpta šešėlių, tik nepatiko, kai pačią pradžią kartojo tris kartus, buvo labai nuobodu. Mano manymu, knyga buvo geresnė už spektaklį, nes ji daugiau parodė, kas vyksta.. Siūlyčiau paįvairinti sceną, nes ji buvo labai niūri. Gaila, kad tas spektaklis buvo labai trumpas, norėčiau pamatyti antrą dalį arba perskaityti knygos tęsinį.


Eismantas, 7 kl.


Man spektaklis labai patiko, nesitikėjau, kad taip patiks. Jame pasakojama apie vaikų namus, apie tai, kaip jie dirbdavo, kad negaudavo pinigų už darbus, o viską pasiimdavo šeimininkas. Labiausiai patiko hipis, jo apranga ir kalbėjimas.


<
Živilė, 8 kl.


Spektaklis buvo labai panašus į knygą, matėsi, kad režisierius puikia įsigilino į tai, ką norėjo pasakyti knygos autorius. Perskaityta knyga leido geriau suprasti spektaklį. Spektaklis buvo įdomus, o ypač įdomus tas hipis. Aš supratau vieną dalyką: „Mes visi esame nuomšikai“.


Tomas, 8 kl.


Mano manymu, geriau pirma perskaityti knygą, o paskui žiūrėti spektaklį. Kai skaitai knygą, gali sustoti, pagalvoti, kaip statytum spektaklį, o kai žiūri spektaklį, svarstai – ar viskas taip, kaip tu įsivaizdavai, ar - ne. Knygoje visko aprašyta šiek tiek daugiau nei parodyta spektaklyje, bet taip ir turi būti.
Labai dėkoju Jadvygos Juškytės fondui už galimybę pamatyti šį spektaklį.


Agnius, 8 kl.


Spektaklis man labai patiko. Kadangi buvau perskaičiusi knygą, žiūrėti buvo įdomiau, nes žinojau, kas turėtų būti. Pati spektaklio pradžia buvo truputį nuobodoka, nes per daug kartojasi vaikų veikla. Jei būčiau režisierė, tai kai ką pakeisčiau, pvz.: pridėčiau daugiau dekoracijų, daiktų, nes jų beveik nebuvo. Šešėliai scenos gilumoje man iš vienos pusės patiko, iš kitos - nelabai, nes tuo pačiu metu nežinojau į ką žiūrėti: į aktorius, ar į šešėlius. O gal buvo sunkoka, kadangi pirmą kartą mačiau tokį dalyką.
Skaitydama knygą supratau, kad Jaunutis buvo jaunesnis už Nuomšiką, bet spektaklyje buvo atvirkščiai, todėl jų vaidmenis sukeisčiau arba pakeisčiau aktorių.
Dėkoju Jadvygos Juškytės fondui už tai, kad pamačiau šį spektaklį.


Vaida, 8 kl.


Vasario 4 d. Jadvygos Juškytės fondo dėka vykome į Panevėžio teatrą žiūrėti spektaklio „Iš Nuomšiko gyvenimo“. Į spektaklį važiavau perskaičiusi knygą, todėl žinojau apie ką bus spektaklis, bet negalėjau įsivaizduoti, kaip jis bus pastatytas. Ruošiausi lyginti abu šiuos kūrinius: knygą ir spektaklį.
Spektaklis prasidėjo nuo Nuomšikų kasdieninės rutinos: miegas, valgis, darbas. Šita scena kartojasi kokius keturis kartus. Pastebėjau, kad, kaskart kartojant tą patį veiksmą, vaidinantys aktoriai tai daro su mažesniu noru, vis labiau pavargę. Tai labai gerai atskleidė Nuomšikų gyvenimo esmę: nuolatinis darbas ir nuovargis.
Žiūrėdami pirmąją spektaklio dalį, susipažįstame su Nuomšikais, jų darbais, o antroje dalyje prasideda visas veiksmas, kai Nuomšikas globoja Jaunutį (pagal aktorių išvaizdą, tai Jaunutis buvo žymiai vyresnis), jų pabėgimas ir visi nuotykiai.
Pastebėjau, kad kai kurių scenų, buvusių knygoje, spektaklyje nebuvo, galbūt jos ir nebuvo būtinos. Labai nustebino šešėlių teatro elementai. Žiūrėdami ant sienos esančius šešėlius, matėme labai mažą, nesaugų vaiką, stovintį prieš didžiulį, grėsmingą suaugusįjį. Šis puikus režisieriaus sprendimas parodo, kaip turi jaustis niekam nereikalingi vaikai.
Spektaklis man labai patiko, buvo įdomu žiūrėti.


Sandra, 8 kl.


Šio spektaklio pradžia man nepatiko, nes buvo labai nuobodi, paskui buvo įdomiau. Labiausiai patiko, kai Nuomšikas pagrobė Jaunutį, patiko jų išgyvenimai. Didžiausią įspūdį paliko tas hipis, kuris priglaudė vaikus.


Rokas, 8 kl.


Dienos naujiena

Vardadienį švenčia :
Tinklalapio lankomumas